skaugis

skáugis, -ė smob. (1) Jn, DŽ, NdŽ, Brs, Skd, Dr, Pkl šykštuolis: Baisus skáugis – nė skatiko iš ano neišspausi Šts. Anie jau tokie skáugiai, ka i patys pageltonavo iš neėdimo Trk. Žinau aiškiai, ko rymo skaugis, noris jis monio[ja] S.Dauk. Daug senoviškų žodžių nebgirdėties: varstas, skáugis DūnŽ. ^ Iš skaugio dantų neišdegsi Sd. Skáugis badu miršta Sd. Skáugio piningas giliukio neneša Krg.